grautī-

grautī-
*grautī-, *grautīn
germ., schwach. Femininum (n):
nhd. Größe;
ne. size (Neutrum);
Rekontruktionsbasis: afries., ahd.;
Hinweis: s. *grauta- (Adjektiv);
Etymologie:
s. ing. *gʰreud-, Verb, reiben, zerreiben, Pokorny 461;
vergleiche idg. *gʰer- (2), Verb, reiben, streichen, Pokorny 439;
Weiterleben:
afries. grê-t-e 2, Femininum, Größe;
Weiterleben:
ahd. grōzī 3, stark. Femininum (ī), Größe, messbare Größe, Dicke;
mhd. grœze, stark. Femininum, Größe, Dicke;
nhd. Größe, Femininum, Größe, DW 9, 522;
Literatur: Heidermanns 256

Germanisches Wörterbuch . 2014.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Schlagen Sie auch in anderen Wörterbüchern nach:

  • grauti- — *grauti , *grautiz germ.?, stark. Maskulinum (i): nhd. Brei; ne. porridge; Rekontruktionsbasis: an.; Etymologie: s. ing. *gʰreud , Verb, reiben, zerreiben, Pokorny 461; …   Germanisches Wörterbuch

  • grauti — 1 grauti, ja ( na), grovė [K], Š; R žr. 2 grausti: 1. Grauja perkūnas RD194. Perkūnijai graunant, senovė[je] liuob pulti ant veido ir kūlį vartalioti M.Valanč. 2. Aš inėjau priemenėlėn –muzikėlė zvankiai grauna Vlk. 3. kranksėti, aiksėti; vaitoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • grauti — 2 grauti, ja ( na), grovė 1. SD14, Sch129, R115, S.Dauk žr. 1 griauti 1. 2. refl. žr. 1 griauti 3: Nesanga tie pulkai nebūtų teip didžiai geidę, troškavę, o grovęsi klausyt to žodžio WP208. Graunas į pardėtinius M.Valanč. grauti; apgrauti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavograuti — intr., tr. 1. NdŽ kurį laiką neaiškiai kalbėti, pašvebeldžiuoti. 2. kiek niekus paistyti, papostringauti: Pavograuja taip va nežinančiai Bsg. Dabar jau reik ką nors pavograuti Vl. vograuti; išvograuti; nuvograuti; pavograuti; parvograuti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apgrauti — 2 apgrauti tr. apversti (griuvėsiais): Jis mirė, nuo vieno mūro apgrautas prš. grauti; apgrauti; įsigrauti; išgrauti; nugrauti; pagrauti; parsigrauti; sugrauti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atgrauti — 1 atgrauti žr. 2 atgrausti: Atgrauja OsG172. grauti; atgrauti; užgrauti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dūliai — sm. pl. (1) 1. žr. 1 dūlis 1: Dūliai varva nuo medžio J. 2. žr. 1 dūlis 3: Pjaulai dūliams geri J. 3. Kv, Užv žr. 1 dūlis 5: Koks ten namas – pradėjo grauti, pasirodė tik dūliai belikę Klm. Paieškok dūlių bitėms smilkyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išgrauti — 2 išgrauti 1. žr. 1 išgriauti 2: Išgrovė miestą S.Stan. Piktąsias žmones visas iš vietos išgrauja PK101. 2. tr. užgriauti, užkrauti: Itokį maišą išgrovėm in pečių, ir nejaučia, kap neša Arm. grauti; apgrauti; įsigrauti; išgrauti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvograuti — tr. lėtai, iš reto ištarti: Negali sulaukt, kol tu žodį išvograuni Ktk. Esi mielas berniokas, – išvogravo tėvas rš. vograuti; išvograuti; nuvograuti; pavograuti; parvograuti; pravograuti; suvograuti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvėgrauti — žr. išvograuti: Vienintelė frazė, kurią papulė mokėjo išvėgrauti, buvo: „Ne, jau būkim žmonės!“ J.Balč. vėgrauti; išvėgrauti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”