Germanisches Wörterbuch . 2014.
grautī- — *grautī , *grautīn germ., schwach. Femininum (n): nhd. Größe; ne. size (Neutrum); Rekontruktionsbasis: afries., ahd.; Hinweis: s. *grauta (Adjektiv); Etymologie: s. ing … Germanisches Wörterbuch
grauti — 1 grauti, ja ( na), grovė [K], Š; R žr. 2 grausti: 1. Grauja perkūnas RD194. Perkūnijai graunant, senovė[je] liuob pulti ant veido ir kūlį vartalioti M.Valanč. 2. Aš inėjau priemenėlėn –muzikėlė zvankiai grauna Vlk. 3. kranksėti, aiksėti; vaitoti … Dictionary of the Lithuanian Language
grauti — 2 grauti, ja ( na), grovė 1. SD14, Sch129, R115, S.Dauk žr. 1 griauti 1. 2. refl. žr. 1 griauti 3: Nesanga tie pulkai nebūtų teip didžiai geidę, troškavę, o grovęsi klausyt to žodžio WP208. Graunas į pardėtinius M.Valanč. grauti; apgrauti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
pavograuti — intr., tr. 1. NdŽ kurį laiką neaiškiai kalbėti, pašvebeldžiuoti. 2. kiek niekus paistyti, papostringauti: Pavograuja taip va nežinančiai Bsg. Dabar jau reik ką nors pavograuti Vl. vograuti; išvograuti; nuvograuti; pavograuti; parvograuti; … Dictionary of the Lithuanian Language
apgrauti — 2 apgrauti tr. apversti (griuvėsiais): Jis mirė, nuo vieno mūro apgrautas prš. grauti; apgrauti; įsigrauti; išgrauti; nugrauti; pagrauti; parsigrauti; sugrauti … Dictionary of the Lithuanian Language
atgrauti — 1 atgrauti žr. 2 atgrausti: Atgrauja OsG172. grauti; atgrauti; užgrauti … Dictionary of the Lithuanian Language
dūliai — sm. pl. (1) 1. žr. 1 dūlis 1: Dūliai varva nuo medžio J. 2. žr. 1 dūlis 3: Pjaulai dūliams geri J. 3. Kv, Užv žr. 1 dūlis 5: Koks ten namas – pradėjo grauti, pasirodė tik dūliai belikę Klm. Paieškok dūlių bitėms smilkyti … Dictionary of the Lithuanian Language
išgrauti — 2 išgrauti 1. žr. 1 išgriauti 2: Išgrovė miestą S.Stan. Piktąsias žmones visas iš vietos išgrauja PK101. 2. tr. užgriauti, užkrauti: Itokį maišą išgrovėm in pečių, ir nejaučia, kap neša Arm. grauti; apgrauti; įsigrauti; išgrauti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išvograuti — tr. lėtai, iš reto ištarti: Negali sulaukt, kol tu žodį išvograuni Ktk. Esi mielas berniokas, – išvogravo tėvas rš. vograuti; išvograuti; nuvograuti; pavograuti; parvograuti; pravograuti; suvograuti … Dictionary of the Lithuanian Language
išvėgrauti — žr. išvograuti: Vienintelė frazė, kurią papulė mokėjo išvėgrauti, buvo: „Ne, jau būkim žmonės!“ J.Balč. vėgrauti; išvėgrauti … Dictionary of the Lithuanian Language
