skurō- Ⅰ

skurō- Ⅰ
*skurō-, *skurōn
germ., schwach. Femininum (n):
nhd. Schaufel;
ne. shovel (Neutrum);
Rekontruktionsbasis: got.,-anfrk., ahd.;
Etymologie:
vergleiche idg. *skēu- (6), *skēut-, Verb, schneiden, trennen, kratzen, scharren, stochern, stöbern, Pokorny 954;
idg. *sē̆k- (2), Verb, schneiden, Pokorny 895;
Weiterleben:
got. *skaú-r-ō?, schwach. Femininum (n), Schaufel;
Weiterleben:
s. anfrk. sku-r-g-en* 2, scu-r-g-en*, schwach. Verb (1), stoßen, wegstoßen;
Weiterleben:
ahd. skora* 4, scora, stark. Femininum (ō)?, schwach. Femininum (n)?, Schaufel, Hacke (Femininum) (2), Spitzhaue;
mhd. schor, Femininum, Schaufel, Spitzhaue;
vergleiche nhd. (dialektisch) Schor, Maskulinum, Femininum, Schor, DW 15, 1572;
Weiterleben:
s. ahd. skurgen* 17, scurgen*, schwach. Verb (1a), stoßen, fortstoßen, forttreiben, herabstoßen, drängen;
mhd. schurgen, schwach. Verb, schieben, stoßen, treiben;
nhd. (älter) schürgen, schwach. Verb, schieben, stoßen, treiben, DW 15, 2044;
Literatur: Falk\/Torp 470

Germanisches Wörterbuch . 2014.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Schlagen Sie auch in anderen Wörterbüchern nach:

  • skūrō — *skūrō germ., stark. Femininum (ō): nhd. Schauer ( Maskulinum) (1), Unwetter; ne. storm (Neutrum); Rekontruktionsbasis: got., an., ae., as., ahd.; Etymologie …   Germanisches Wörterbuch

  • skurō- Ⅱ — *skurō , *skurōn germ.?, Substantiv: nhd. Stütze?; ne. support (Neutrum)?; Etymologie: ahd.; Weiterleben: s. ahd. skorstein* 1, skorenstein*, stark. Maskulinum (a) …   Germanisches Wörterbuch

  • skurō? — *skurō? germ.?, stark. Femininum (ō): nhd. Einschnitt, Riss; ne. incision, tear (Neutrum); Rekontruktionsbasis: an.; Etymologie: s. ing. *sker (4), *ker (11), *skerə …   Germanisches Wörterbuch

  • skurō- — Ⅰ s. skurō Ⅰ germ., schwach. Femininum (n); nhd. Schaufel; Ⅱ s. skurō Ⅱ germ.?, Substantiv; nhd. Stütze?; …   Germanisches Wörterbuch

  • skūrotas — ×skūrõtas sm. (2) 1. žr. skūrlotas 1: Man reikia skūroto – batai praplyšo Lp. [Špūlės] ašelė skūrotėlin indėta Dv. 2. Dv, Rod, Lp šikšnosparnis: Einam greičiau, kad skūrõtas neinskabyt plaukuosna Nč …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • skūra — ×skūrà (brus. cкypa) sf. (4) NdŽ, Sb, Kp, (2) NdŽ, Plt; L 1. N, M, KŽ, Šll, Slv viršutinis kūno sluoksnis, oda: Gyvolis skū̃rą prasiplėšia, o žmogus odą Plšk. Nuo drėgnasties, nuo šlapumo skūrà tešmeniui nueina, sopa karvei Klt. Kaip surėžė su… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • skūrotinis — 2 ×skūrotìnis, ė adj. (2), skūrotinis (1) LKKXV280(Zt), skūrõtinis (1) žr. 2 skūrinis 1: Pasiuvo skūrotìnę straistą (krepšį) Zt. Susirėdęs baisus ponas, skūrõtinę tarbą an pečių užsidėjęs Kpč. Skūrotinė kaklariša LKAI118(Btrm) …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išversti — išver̃sti, išver̃čia (ìšverčia), ìšvertė 1. tr. D.Pošk, L, Rtr, DŽ parblokšti, paguldyti ant šono: Tik ėdalą gadina tas paršas – užkabinęs snukiu lovį išver̃čia Krs. Ir ėjo Jėzus bažnyčion Dievo, ir išvarė visus perkančius ir parduodančius… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvaryti — 1 išvaryti K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ; SD1200, SD411, H, H159, R44,49, MŽ59, D.Pošk, N, M, L 1. KŽ, DŽ1, Krs, Kvr, Jdp, Kur, Pnm, Ps, Mšk, Krš, Sd, Žlb priversti išeiti, išbėgti, išskristi (ppr. iš vienos vietos ar patalpos į kitą): Visi žmonės išvãro… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išversdyti — 1. refl.žr. išversti 5 (refl.): Jau pasolukai išsiver̃sdo iš žemės Rod. 2. žr. išversti 7: Kelnių išskalbius neišversdyk – bus vyrai išsivertėliai Vlk. ◊ ×iš skūrõs išsiversdyti pakeisti pažiūras: Kai iš skūrõs išsiver̃sdo, tai gudiškai ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”